Dilgėlinė yra liga, pasireiškianti odos bėrimais, vadinamais pūkšlėmis. Kartu gali pasireikšti ir angioedema (nebūtinai). Pūkšlė yra bėrimas, kuris niežti, per parą išnyksta nepalikdamas žymių, atrodo lyg įvairaus dydžio odos patinimas, dažniausiai oda aplink bėrimą būna paraudusi. Angioedema yra staigus odos ar gilesnių odos sluoksnių patinimas. Dažniausia pasireiškia lūpose, akių vokuose, bet gali tinti ir kitos kūno vietos. Oda gali būti skausminga. Pokyčiams išnykti gali prireikti kelių parų, paprastai iki 72 valandų.
Vieni nemaloniausių, sunkiausiai psichologiškai pakeliamų negalavimų – tie, kurie aplinkiniams pastebimi plika akimi. Tada dėl savo bėdos darosi truputį nejauku ar net gėda, mat nori nenori jauti kitų veriantį žvilgsnį ir svarstymus – o kas gi tau, kuo tu sergi iš tikrųjų, ar tai neužkrečiama?.. Kad yra vienas iš tų 1-3 procentų pasaulio „laimingųjų“, kuriuos vargina lėtinė dilgėlinė, mūsų pašnekovas sužinojo visai neseniai – šį pavasarį.
Jeigu kirpykloje atsisakytų jus kirpti, parduotuvėje neleistų pasimatuoti norimų drabužių, žmonės sveikindamiesi nepaduotų jums rankos, šalintųsi jūsų sporto klube ar pirtyje ir dar jus nuolat kamuotų niežtinti oda, o pašaliniai į jus nuolat įtartinai spoksotų, koks būtų jūsų gyvenimas? Siaubingas? Skaičiuojama, kad Lietuvoje taip gyvena net 120 000 žmonių, kurie serga žvyneline, kuri dar kitaip vadinama psoriaze. Tai liga, kuri kasdienybę paverčia nuolatiniu iššūkiu.
Kaip sakydavo mano mama, protas ne košė, neįdėsi. Su savo liga peržiemojau ramiai, sakyčiau net labai draugiškai. Viena dėmelė ant kelių, kelios ant alkūnių ir viskas. Beveik nesijaučiu serganti kokia nors odos liga. Beveik viskas nuostabu išskyrus galvoje tvinkčiojantį nerimą, pasikartos ar ne?
Nemėgstu ilgų romanų, nebent tai būtų meilės sritis, tuomet geriau, jei geras romanas trunka bent trejus metus. Čia aš papasakosiu vyriškai, trumpai apie savo ligą. Pats niekada nebūčiau tepęs plunksnos šia tema, bet kadangi pastebėjau, jog vyrai nekalba, pasistengsiu trumpai drūtai įrodyti, kad ir mums ši tema nėra tabu.
Labai ilgai galvojau nuo ko pradėti, kaip prisiminti tą pirmą išlikusį vaizdinį susijusį su liga. Kai paklausiau mamos, kada susirgau psoriaze, ji patvirtino mano miglotas spėliones - kokių 5-erių. Ir tikrai, pamenu tuos rytus, kai mama plėšdavo nuo mano kūno pridžiuvusius bintus, o aš tyliai raudodavau lyg viduramžių kankinė.
Sakoma, kad apkasuose ateistų nebūna, žinoma, su retomis išimtimis. Lygiai taip nebūna lėtinės ligos liūne skęstančio žmogaus, kuris viešai ar slapta nesigriebtų šiaudo. Prisipažinkite, juk esate išbadę liaudies mediciną, Rytų gydymo metodus, homeopatiją, dešimtis neaiškios kilmės kremų, tepaliukų, raganų užkalbėjimus ir panašius dalykus? Na, bent kelis iš išvardintų dalykų? Juk kai nori pasveikti, o racionalus protas ir šiuolaikinė medicina nieko efektyvaus pasiūlyti negali, pasiryžti sielą parduoti velniui neatrodo labai kvaila.
Tai, kaip veikia sergančius odos ligomis Negyvoji jūra vadinti stebuklais nėra visai tikslu, tačiau šis pavadinimas atspindi mano asmeninę patirtį, kuri paremta paprasčiausiu metodu - bandymais.
„Žinai, - sako mano draugė, - visas tas sex drive’as man baigėsi tą dieną kai supratau, kad psoriazė niekada neišnyks“. Ji susirgo vėlokai, tiesą sakant man net atrodė, kad kai sulauki trisdešimties tokios ligos jau būna parodžiusios savo nagus, bet mano bičiulę psoriazė tiesiog pasigavo vidury baltos dienos. Provokuojantys faktoriai? Ne, lyg ir nieko išskirtinio neįvyko - darbas, namai, draugai, vakarėliai. Vadinkime ją Rūta, tikruoju vardu, nes psoriaze sergančių Rūtų Lietuvoje tikrai ne viena, o ir ji pati neprieštaravo.
Pradėdama rašyti šį laišką, ilgai galvoju – kaip kreiptis į žmogų, susirgusį, o gal jau ilgus metus sergantį psoriaze, kitaip žvyneline. Pirmas jausmas, tikriausiai kylantis ne man vienai, bet ir daugeliui aplinkinių, kad reiktų kreiptis kažkaip kitaip – lyg ieškant tinkamo žodžio, lyg saugant, lyg baiminantis, kad kažką ne taip parašysiu.