
Sergančiųjų dilgėline tyrimo etapai:
- Išsami ligos anamnezė.
- Fizinis paciento ištyrimas (apima diagnostinius provokacinius mėginius, kurie parenkami pagal anamnezę).
Išplėstinė priežastinių veiksnių paieška kiekvienu dilgėlinės atveju nerekomenduojama. Laboratoriniai tyrimai ir specialūs provokaciniai mėginiai turi būti atliekami įvertinus anamnezę kiekvienam pacientui individualiai, pagal įtariamą dilgėlinę sukėlusį veiksnį.
Pagrindinis tyrimas, kurį rekomenduojama atlikti visiems pacientams, – klinikinis kraujo tyrimas su eritrocitų nusėdimo greičiu (ENG) arba C reaktyvinio baltymo (CRB) nustatymu.
Dilgėlinės gydymas– tai ne vien vaistų vartojimas, bet visas kompleksas priemonių, naudojamų siekiant išvengti ir pašalinti šios ligos priežastis bei simptomus. Gydant dilgėlinę, kaip ir kitas lėtines ligas, būtinas glaudus paciento ir gydytojo bendradarbiavimas.
Dilgėlinės gydymas apima šias sudedamąsias dalis:
- Dilgėlinės priežasčių ir simptomus provokuojančių veiksnių nustatymą ir šalinimą (išskyrus ūminę dilgėlinę, kurios atveju priežastis dažniausiai nėra tikslinama);
- Klinikinių simptomų kontrolę (putliųjų ląstelių degranuliacijos, histamino ir kitu uždegimo mediatorių išsiskyrimo slopinimą ir jų poveikio blokavimą).