Gydymas

Gydant dilgėlinę, skiriami vaistai, kurie slopina iš putliųjų ląstelių išsiskiriančių mediatorių poveikį. Tai naujieji antros kartos antihistamininiai preparatai. 

Jei vartojant šiuos vaistus simptomai ir toliau išlieka, gydytojas papildomai gali skirti kitų grupių vaistų. 

Itin sunkiais dilgėlinės atvejais gali būti skiriamas imunomoduliuojantis gydymas. Jį skiria gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas. 

Nauja era gydant dilgėlinę prasidėjo su biologinės terapijos, kuri dar vadinama taikinių terapija atsiradimu. Tai vienas naujausių ir sparčiausiai progresuojančių gydymo būdų. Šie vaistai yra gaunami iš gyvo organizmo arba yra sintezuojamas jame. Biologinės terapijos tikslas – modifikuoti ligos atsiradimo mechanizmą veikiant per tam tikras organizmo molekules-taikinius. Gydant lėtinę dilgėlinę naudojamas biologinis preparatas, priklausantis monokloninių antikūnų grupei, kuris suriša imunoglobuliną E žmogaus organizme ir tokių būdu sumažina putliųjų ląstelių aktyvumą. 

Taikinių terapija skiriama tik pritarus gydytojų konsiliumui, tuo atveju kai įprastiniai gydymo metodai buvo neefektyvūs. Ir nors šie preparatai dilgėlinės visiškai neišgydo, tačiau daugumai sergančiųjų sumažina simptomus, suvaldo ligos paūmėjimą ir progresavimą, o tai ženkliai pagerina gyvenimo kokybę.

Esant sunkiai dilgėlinei gali būti taikomas imunosupresinis gydymas ciklosporinu – tai preparatas, kuris slopina kai kurių imuninių ląstelių (limfocitų, putliųjų ląstelų, eozinofilų) , dalyvaujančių dilgėlinės atsiradime, aktyvumą. Šio vaisto efektyvumas gydant lėtinę dilgėlinę yra neabejotinai įrodytas, bet jis nėra naudojamas kaip standartinis gydymas dėl dažno nepageidaujamo poveikio. Šį preparatą gali paskirti tik gydytojas specialistas tais atvejais, kai įprastinis dilgėlinės gydymas buvo neefektyvus.