Odos ligos gana dažnai pacientus sekina tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Psichologiškai sunku dėl to, kad liga matoma aplinkiniams, o pastarieji kartais bijodami paklausti koks tai susirgimas, ar jis užkrečiamas pradeda šalintis sergančiojo. Fiziškai dažnai sunku dėl to, kad dėl ligos paprastai kankina įvairūs nemalonūs simptomai, pavyzdžiui, niežulys, bėrimai. Viena tokių ligų – dilgėlinė, kuria serga apie 1 procentas žmonių visame pasaulyje.
Anželika Chomičienė
Pasak Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vyr. gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės, medicinos mokslų daktarės Anželikos Chomičienės, dilgėline sergančius pacientus suskaičiuoti nelengva, mat dauguma jų, jei simptomai nėra varginantys, dažnai į gydytojus net nesikreipia.
„Dilgėlinė pasireiškia niežtinčiu, įvairaus dydžio odos paraudimu bei patinimu, kuriame matyti didesnės ar smulkesnės pūkšlės. Paprasčiau tariant, oda atrodo taip, tarsi nudilginta. Sunkesniais atvejais gali patinti akių vokų, lūpų, liežuvio gilesni sluoksniai, gerklės gleivinė. Tokia būklė vadinama angioedema. Ligos skiriamasis bruožas tas, kad jos simptomai gana greitai atsiranda ir dažnai taip pat greitai išnyksta arba pakeičia savo vietą nepalikdami jokių žymių. Tai po visą kūną migruojantis susirgimas. Nors dilgėlinę diagnozuoja ir gydo alergologai, šis negalavimas ne visais atvejais yra alerginės prigimties“, – A. Chomičienė.
Jei dilgėlinės simptomai pasireiškia kasdien arba beveik kasdien ir tęsiasi daugiau nei 6 savaites, tai tokia dilgėlinė yra vadinama lėtine, o trumpiau trunkanti – ūmine. Pastarąją gali sukelti ūmios infekcinės ligos, alerginės reakcijos į maistą, vaistus, vabzdžių įgėlimus. Lėtinė dilgėlinė paprastai niekada nebūna alerginės kilmės. Ją dažniausiai išprovokuoja kokios nors lėtinės infekcijos, sisteminės ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, skydliaukės susirgimai, o taip pat koks nors autoimuninis procesas, kai dėl imuninės sistemos suaktyvėjimo organizmas pradeda kovoti pats su savimi. Ligą sąlygoti gali ir tam tikri fiziniai veiksniai, tokie kaip šaltis, karštis, saulės spinduliai, mechaninė trintis, spaudimas, vanduo, fizinis aktyvumas, padidėjusi kūno temperatūra, hormoniniai pokyčiai organizme.
Dilgėlinė – labai varginanti liga, mat žmogų kankina stiprus niežulys, kartais atsiranda tinimas. Esant tokiai būklei pacientai labai išgyvena dėl savo išvaizdos, gėdijasi rodytis viešumoje, dėl to patiria stresą, o pastarasis dar labiau provokuoja bėrimus, pastarieji ilgiau neišnyksta. Patenkama į užburtą ratą, kai atrodo, jog išeities jokios nėra.
Efektyviausiai ši liga gydoma antihistamininiais vaistais, o liga tampa lėtine ir nepasiduoda įprastiniam gydymui skiriama biologinė (pastaroji dar vadinama ir taikinių) terapija. Ir nors šie preparatai dilgėlinės visiškai neišgydo, tačiau daugumai sergančiųjų sumažina simptomus, suvaldo ligos paūmėjimą ir progresavimą, o tai ženkliai pagerina gyvenimo kokybę.
Kadangi dažnai dilgėline, kaip ir kitomis odos ligomis, sergantys žmonės pradeda kompleksuoti, vengti žmonių ir pasmerkia save vienatvei Dermatologinėmis ligomis sergančiųjų asociacija pradeda įgyvendinti iniciatyvą, kuria nori paskatinti sergančiuosius dilgėline nebijoti savęs ir savo ligos, pažinti ją ir pradėti apie tai kalbėti viešai. Taip pat siekiama ir šviesti visuomenę, kad žmonės suprastų, jog ant odos matoma liga dar nereiškia, kad ji užkrečiama. Specialiai šiai iniciatyvai sukurtame interneto tinklalapyje www.dilgeline.lt kviečiami burtis ir savo patirtimi ir išgyvenimais dalintis visi sergantieji šia liga. Tinklalapyje bus galima ne tik dalintis savo istorija, bet ir klausti bei gauti patarimų iš gydytojų profesionalų. Informacijos šiame naujame interneto tinklalapyje ras ir tie, kurie domisi, kaip padėti artimam žmogui, kenčiančiam nuo dilgėlinės.
Daugiau informacijos apie dilgėlinę galime rasti interneto tinklalapyje www.dilgeline.lt.