Tai, kaip veikia sergančius odos ligomis Negyvoji jūra vadinti stebuklais nėra visai tikslu, tačiau šis pavadinimas atspindi mano asmeninę patirtį, kuri paremta paprasčiausiu metodu – bandymais.
Esu keliautoja, žurnalistė. Keletą metų teko rengti laidas apie keliones vienai Lietuvos televizijai. Mano liga darbui netrukdė, o tiksliau aš visai neskyriau jai dėmesio todėl, kaip tokiais atvejais niekas nepastebi išbėgusios kojinės, taip mano liga niekam akių nebadė (pabandytų!). Apie netelegeniškas alkūnes ir kelius žinojau tik aš ir mano operatorius, todėl akcentai būdavo sudėlioti kitur, sakykime, emocijose veide. Gal mano liga neprasprūdo pro jūsų, broliai ir seserys, akis, bet kadangi televizija skundų negaudavo 🙂 – aš ištikimai laikiausi televizinės psoriazės ignoravimo taktikos.
Kelionės, ypač ten, kur daug saulės ir jūra mano psoriazę veikė kaip muzika melomaną, tačiau viena kelionė mane ypač nustebino. Tai buvo vienas iš tradicinių maršrutų, siūlomų turistams poilsiaujantiems Egipte – ilga ir varginanti kelionė į Izraelį, iki Betliejaus ir atgal su trumpu sustojimu išsimaudyti Negyvojoje jūroje. Pirmas mano pasimatymas su druskinga bala, kurią kažkodėl visi prisispyrę vadina jūra buvo apgailėtinai trumpas. Valanda – lygiai tiek buvo skirta persirengimui, mūsų filmavimui, maudynėms, tiksliau pagulėjimui vandens paviršiuje ir privalomai apsipirkimo misijai į greta esančią gydomosios kosmetikos parduotuvę. Vandenyje per visą tą sumaištį geriausiu atveju praleidau dešimt minučių, visiškas šnipštas, kai pagalvoji. Tačiau tai, kas nutiko kiek vėliau, man suteikė viltį, jog psoriazę galima nugalėti arba bent jau ilgesniam laikui užmigdyti natūraliais būdais.
Nuo žilos senovės yra žinoma, kad Negyvosios jūros vanduo, kuris yra daugiau nei 10 kartų druskingesnis už vandenyną, gydančiai veikia visas odos ligas tame tarpe ir psoriazę. Šį kartą aš nepasakosiu apie tai, kiek Mendelejevo lentelių yra Negyvojoje jūroje ir koks ypatingas yra 400 metrų žemiau jūros lygio esančios vietovės klimatas, visa tai Jūs galite rasti savarankiškai, pasauliniame tinkle (Google). Smalsumui sužadinti užsiminsiu, jog Biblijoje rašoma apie raupsuotųjų maudymą Negyvosios jūros vandenyje, o kai kurie šiuolaikiniai tyrinėtojai yra įsitikinę, jog senovėje žmonės raupsus neretai supainiodavo su sunkia psoriazės forma, todėl buvo manoma, kad raupsai gyja maudantis druskingame jūros vandenyje.
Žodžiu, kaip ten bebūtų, kai keliavome pirmą kartą į Izraelį buvau girdėjusi apie Negyvosios jūros poveikį, tačiau po galybės bandymų tradiciniais ir ne visai tradiciniais būdais išgydyti šią psichologiškai varginančią ligą, buvau nusivylusi, susitaikiusi ir tikrai nesitikėjau, jog viskas gali būti taip neįtikėtinai paprasta. Juk Negyvosios jūros druskos vonias namuose jau buvau išbandžiusi, o čia vos vienas dešimties minučių panirimas. Kas galėtų pasikeisti? Abejonės užvaldė galutinai kai sekančią dieną mano psoriazė pyktelėjo už šį eksperimentą ir dar labiau paraudo, ėmė įkyriai niežėti. „Štai tau ir Negyvosios jūros dovanos“, pagalvojau sau. Tačiau po savaitės kai jau buvau pasinėrusi į naujos kelionės planavimą ėmiau stebėti keistus dalykus: pirmasis nunyko raudonis, po dienos kitos ėmė nykti šerpetojimai ir pleiskanos, o vietoje jų ėmė trauktis nauja, graži, švarut švarutėlė oda. Visur! Ant kelių, alkūnių, o šukomis perbraukus plaukus nuo galvos nesipylė balto sniego šuorai. Negalėjau patikėti tuo, kas įvyko, o jau visai atvirai sakant, visą šį nutikimą, kaip didžioji skeptikė, nurašiau sutapimui, atsitiktinumui ir šiaip pagerėjusiai emocinei būklei.
Taip, Negyvosios jūros poveikis ilgai nesitęsė, tačiau pusmetį aš jaučiausi ir buvau kitu žmogumi. Neabejoju, kad jūs suprantate, ką tai reiškia!
Kitoje istorijos dalyje apie pirmąjį ūmios (lašinės) psoriazės puolimą ir kelionę ieškoti vilties prie į Negyvosios jūros.
Agnė Bukartaitė