Žvynelinės formų yra daug ir įvairių. Tai plokštelinė, lašelinė, inversinė arba odos raukšlių, pustulinė, eritroderminė, nagų, galvos plaukuotosios dalies, delnų ir padų žvynelinė bei psoriazinis artritas. Dažnai kartu pasireiškia kelios žvynelinės formos.
Plokštelinė žvynelinė
Dažniausia forma, kuri nustatoma 80 proc. sergančiųjų. Jai būdingos iškilusios, paraudusios, padengtos sidabrinės spalvos pleiskanomis arba žvynais plokštelės. Šie bėrimai būna įvairaus dydžio, dažniausiai atsirandantys labiausiai traumuojamose kūno srityse – galvos plaukuotoje dalyje, kelių, alkūnių, sėdmenų ir kryžkaulio odoje. Tačiau bėrimų gali būti ir lytinių organų, padų bei delnų ir kitų kūno sričių odoje.
Lašelinė žvynelinė
Taip vadinama dėl papulių ir plokštelių, primenačių vandens lašelius. Bėrimai paprastai atsiranda labai greitai ir išplinta viso kūno odoje. Dažnai ši ligos forma pasireiškia persirgus virusine (pavyzdžiui, gripu) ar bakterine (ypač dažnai pūlingu tonzilitu) infekcija, todėl dažniausiai ja suserga vaikai ir paaugliai.
Paprastai lašelinė žvynelinė per kelias savaites ar mėnesius praeina savaime ir daugeliu atvejų gali daugiau niekada nepasikartoti. Tačiau jei asmuo jau serga plokšteline žvyneline ir atsiranda smulkių lašelinių išbėrimų iki tol nepažeistoje odoje, tai rodo žvynelinės ligos progresavimą.
Odos raukšlių arba inversinė žvynelinė
Ji atsiranda bamboje, pažastyse, po krūtimis, tarp sėdmenų, kirkšnyse, lytinių organų ir kitose srityse. Būdingos ryškiai raudonos spalvos, nedaug pleiskanojančios, kartais su giliais ir labai skausmingais įtrūkimais dėmės ir plokštelės. Dėl nuolatinio trynimo ir prakaitavimo ši žvynelinės forma itin sunkiai pasiduoda gydymui, be to, dažnai kartu pasireiškia ir grybelinė ar bakterinė infekcija.
Pustulinė žvynelinė
Sunki ligos forma, pasireiškianti uždegiminės, paraudusios odos fone atsiradusiomis daugybinėmis balkšvu turiniu pripildytomis pūslelėmis, vadinamomis pustulėmis. Pustulinė žvynelinė gali pažeisti tik delnus ir padus arba visą kūno odą.
Eritroderminė žvynelinė
Itin sunki žvynelinės forma, kurios metu pažeidžiamas didžiulis kūno plotas. Oda būna ryškiai raudona, įtempta, kieta, karšta prilietus. Vargina stiprus odos niežėjimas, deginimo jausmas, skausmas, o kartu dažnai ir karščiavimas, šaltkrėtis bei limfmazgių padidėjimas. Eritrodermine žvynelinės forma sergantys pacientai paprastai gydomi stacionare, kadangi užsitęsus ligai netenkama daug baltymų, mineralinių medžiagų, prisideda antrinės infekcijos, kartais net gali kilti pavojus gyvybei.
Nagų žvynelinė
Ši ligos forma, kurios metu atsiranda rankų ir kojų nagų pažeidimai, būdinga daugiau nei pusei visų žvyneline sergančiųjų. Nagų plokštelės sustorėja, pakeičia spalvą, tampa trapios bei gali atšokti nuo nago guolio – dažnai tokie pokyčiai yra labai panašūs į grybelinę infekciją. Tačiau taip pat yra specifinių, tik žvynelinei būdingų nagų pakitimų, tokių kaip „antpirščio“ simptomas (nago paviršiuje atsiranda smulkių taškinių įdubimų), „aliejaus dėmės“ simptomas (geltonos dėmės), „rakšties“ fenomenas ir kiti.
Psoriazinis artritas
Žvynelinės forma, kuria serga maždaug 30 proc. pacientų. Kartais žvynelinės pirmuoju simptomu gali būti tik sąnarių skausmas. Kaip ir kitomis žvynelinės formomis, psoriaziniu artritu sergama visą gyvenimą. Dažniausiai pažeidžiami plaštakų ir pėdų smulkieji, klubų bei stuburo sąnariai. Pacientus vargina sąnarių skausmas, patinimas, disfunkcija, vėliau deformacijos, dėl kurių asmuo gali tapti neįgaliu. Sąnarių pažeidimas yra negrįžtamas, todėl būtina laiku taikyti tinkamą gydymą, stabdantį ligos progresavimą.