MITAS. Žvynelinė (psoriazė) yra užkrečiama liga.
TIESA. Tai yra autoimuninė, dažnai paveldima liga, tačiau ja užsikrėsti nuo sergančiojo neįmanoma. Žvynelinė negali būti perduodama nei kontaktuojant su pačiu sergančiuoju, nei per jo daiktus.
MITAS. Žvynelinė – tai tik odos liga.
TIESA. Sergant žvyneline net 3 kartus padidėja širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip insulto, infarkto, rizika. Dažnai ji yra susijusi ir su kitais susirgimais: uždegimine žarnų liga, metaboliniu sindromu, dislipidemija, atspariu insulinui diabetu. Nustatyta, kad sergančiųjų sunkia žvynelinės forma, palyginus su šia liga nesergančiais to paties amžiaus asmenimis, gyvenimo trukmė sumažėja net 5 metais.
MITAS. Žvyneline susergama dėl nepakankamos asmens higienos, todėl ji dažnesnė asocialių asmenų tarpe.
TIESA. Kadangi žvynelinė labiausiai pažeidžia odą ir pleiskanojantys bėrimai yra gerai pastebimi aplinkinių, manoma, kad būtent asmens higienos stoka gali sukelti šį susirgimą. Tačiau tai yra visiška netiesa. Sergant žvyneline, odoje vykstant įvairioms imuninės sistemos reakcijoms, sukeliamas uždegimas, dėl kurio odos ląstelės greitai dauginasi formuodamos žvynais padengtas plokšteles. Tačiau dažnas prausimasis šio uždegimo nenumalšina, tik sumažina varginančius simptomus ir paruošia odą prieš vaistų tepimą. Todėl žvyneline vienodai dažnai serga įvairios socialinės padėties ir profesijų žmonės.
MITAS. Žvynelinė viesiems sergantiesiems pasireiškia vienodai.
TIESA. Žvynelinė pasireiškia labai individualiai kiekvienam susirgusiam asmeniui, yra būdingos įvairios jos klinikinės formos: vieniems pacientams liga pažeidžia tik nedidelį odos plotą (pavyzdžiui, tik alkūnes arba galvos plaukuotąją dalį), bėrimai būna pavieniai, kartojasi itin retai, tuo tarpu kitiems gausių išbėrimų atakos seka viena po kitos, pacientas beveik nuolat būna išbertas.
MITAS. Žvynelinė neturi įtakos žmogaus psichinei sveikatai.
TIESA. Sergantieji žvyneline dvigubai dažniau nei asmenys, nesergantys jokia odos liga, linkę susirgti depresija, juos kankina padidėjęs nerimas ir stresas, stigmatizacijos jausmas, net mintys apie savižudybę. Apie 80 proc. pacientų vargina nerimas dėl neišgydomos ligos, 18 proc. labiausiai neramina aplinkinių požiūris, kadangi mažai apie šią ligą žinantys aplinkiniai vengia sergančiųjų, bijo prie jų prisiliesti, plaukioti ne tik tame pačiame baseine, bet ir ežere ar jūroje, taip pat sėdėti šalia viešajame transporte, pirtyje ar stovėti eilėje, kadangi mano, jog gali užsikrėsti. Kai kurie sergantieji žvyneline sulaukia nemalonių komentarų ir iš sveikatos specialistų. Vaikai ir paaugliai dažnai tampa bendraamžių patyčių objektu. Taip pat stipriai nukenčia tarpusavio santykiai šeimoje, lytinis gyvenimas, sergantieji dažnai įninka į alkoholį.
MITAS. Gydymas visiems žvyneline sergantiems asmenims yra vienodas.
TIESA. Žvynelinės gydymo taktika kiekvienam pacientui turi būti individuali, ilgalaikė ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip ligos eiga, forma, bėrimo vieta, paciento amžius, gretutinės ligos bei anksčiau taikytas gydymas. Parenkant gydymą būtina atsižvelgti ir į paciento pageidavimus, jo gyvenimo būdą.