Vietiškai veikintys vaistai tepami ant odos pažeidimų. Galimos vaistų formos: tirpalai, losjonai, geliai, kremai bei tepalai.
- Emolientai drėkina, minkština odą, atkuria sutrikusią barjerinę funkciją bei pagerina vaistų prasiskverbimą į gilesnius odos sluoksnius.
- Keratolitikai – tai salicilio rūgšties, šlapalo preparatai, kurie itin naudingi esant storam pleiskanų sluoksniui, todėl dažniausiai yra skiriami gydymo pradžioje siekiant pašalinti pleiskanas ir žvynus. Taip jie pagerina kitų vaistų prasiskverbimą bei mažina odos niežėjimą.
- Gliukokortikosteroidai (GKS) liaudiškai vadinami „hormonais“ malšina odos uždegimą bei ląstelių dauginimąsi. Esant ligos paūmėjimui vaistai tepami kasdien, būklei pagerėjus negalima jų nutraukti iškart, tepimai yra retinami, taip užkertant kelią greitam ligos paūmėjimui. Šie medikamentai naudojami tik su gydytojo priežiūra, kadangi tepant juos ilgą laiką, didelius odos plotus arba tam tikras kūno sritis gali pasireikšti šalutinės reakcijos (odos išplonėjimas, kapiliarų išsiplėtimas, strijos, padidėjęs plaukuotumas, veido rožinė bei kt.), o kartais ir ligos eigos pasunkėjimas.
- Vitamino D3 preparatų svarbiausias atstovas – kalcipotriolis. Jis skatina odos ląstelių (keratocitų) diferenciaciją ir slopina jų dauginimąsi. Daugeliu atvejų siekiant geresnio gydymo rezultato, skiriamas kalciportiolio ir GKS derinys.
- Kalcineurino inhibitoriai takrolimas ir pimekrolimas pasižymi uždegimą malšinančiu poveikiu ir yra nepakeičiami bėrimams atsiradus veido srityje, kadangi skirtingai nei GKS, nesukelia odos atrofijos. Todėl gydymas šiais preparatais gali būti ilgalaikis.
- Ditranolis pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu, dažniausiai juo gydomos storos žvynelinės plokštelės. Tačiau dažnai šis preparatas gali sudirginti odą bei negrįžtamai ištepti drabužius.
- Anglies dervos preparatai žvynelinės gydymui naudojami jau labai daug metų, pasižymi niežėjimą slopinančiu poveikiu. Dėl teplumo ir namalonaus kvapo dažniausiai įeina į šampūnų bei muilų sudėtį.